ORVYDŲ SODYBA 2045 (Velykinis rašinėlis)

Grįžti

  2045 metais Lietuvoj vasara bus karšta, gausiai palis. Žmonės, važiuodami pailsėti prie jūros, būtinai pasuks iš pagrindinio kelio (t.y. - mes kelią dėl takelio) ir užvažiuos į Lietuvos Dvasios Centrą – Orvydų sodybą, kur jie ne tik grožėsis, bet ir sudalyvaus kasdien nuo 5 valandos ryto prasidedančiuose ir ištisą dieną sodyboje vykstančiuose pagoniškuose-budistiniuose-krikščioniškuose-musulmoniškuose-judaistiniuose ritualuose. Tik nebus labai lengva iki Orvydų sodybos privažiuoti, nes, kaip ir kiekvieną vasarą, tūkstančiai piligrimų iš viso pasaulio plūs į šią Lietuvos Dvasios Romovę, norėdami įsitikinti, kad Lietuvos žmonių tikėjimo tolerancija išties peržengė visas ribas. Jie stebėsis šia įvairovių darna ir vienybe, žmonių tarpusavo santarve ir pagarba vienas kitam, net neįtardami, kad tokią elgseną lietuviams išpranašavo ir užkodavo žiloj senovėj gyvenęs Lietuvos tolerancijos kunigaikštis – šventasis kunigaikštis Gediminas. Pakeliui piligrimai dar galės nusipirkti įvairių šventų knygelių, kurias skaitydami sužinos, kad kunigaikštis Gediminas nebuvo paprastas valdovas, ne toks kaip daugelis kitų. Jie sužinos, kad kunigaikštis Gediminas – tai  kažkada žemėn pasiųstas Lietuvos angelas sargas, vėliau vis grįždavęs įvairiais pavidalais – šventojo Kazimiero, paskui Viliaus Orvydo, kurių tikslas buvo vienas - išmokyti lietuvius būti gražiais, būti savimi, pasitikėti savimi ir dalintis savo begaline meile su savo draugais ir priešais (tiksliau su tais, kurie įsivaizduoja esą lietuvių priešai...)...
   Tiesa, užmiršome pasakyti, kad tais metais Lietuva jau bus tapusi pasaulio bamba ir dėl kelių kitų priežasčių... Pirma - Lietuva bus pirmasis kraštas, kuriame tuo metu jau bus atsisakyta partinės valdymo sistemos, nes bus nutarta, kad partijos, kurios konkuruoja ir pešasi tarpusavyje – tai pasenęs dalykas, visiškai nederantis su kilnia Lietuvos misija žemėje – nešti taiką ir ramybę. Lietuvą tuo metu valdys vaikai, kurie bus atrenkami pagal geriausios Lietuvos ateities vizijos konkursus. Juos prižiūrės Senolių Taryba, renkama iš garbingiausių krašto žmonių. Senolių Taryba rinksis Orvydų Sodyboje kelis kartus per metus, melsis visiems Dievams ir Deivėms, neišskirdami nei vieno, o visi Dievai ir Deivės kaip įmanydami stengsis šitam kraštui padėti. Tiesa, 2045 metais Lietuvos katalikų bažnyčia jau bus atsiskyrusi nuo Vatikano, lietuviai patys rinksis savo Popiežių ir Vyskupus, patys valdys savo bažnyčias ir tvarkysis jose. Tuo metu jau bus seniai panaikintas celibatas, kunigai turės žmonas ir vaikus, tarp kunigų bus nemažai ir moterų kunigių, o iškrypėliškus pedofilinius ar kitokius seksualinius santykius, dominavusius kunigų luome XX amžiuje, Lietuvos žmonės prisimins tik kaip tolimų laikų košmarišką sapną... Savaime suprantama, kad tie kunigai, kurie nenorės vesti bei norės tarnauti Viešpačiui likdami nevedusiais, tokiais ir liks – nes Laisvė – tai pagrindinė privati kiekvieno Lietuvios piliečio teisė, suteikta Dievo ir nevaržoma jokiais svetimų valstybių įstatymais.... Visi tuomet jau tik juoksis, prisiminę kažkada Lietuvoje dominavusius nesąmoningus kažkada Lietuvą okupavusių svetimų valstybių įstatymus, vis dar egzistavusius Lietuvoje XX amžiuje ir prieštaravusius Lietuvos konstitucijos pagrindiniam teiginiui, esą visų Lietuvos žmonių teisės yra vienodos.
   Visos Lietuvos Popiežium lietuviai patys išsirinks tą savo mėgstamiausią kunigą ir kurio širdies sklis didžiausia dieviškos meilės šviesa. Taip pat bus išrinkti ir kardinolas bei vyskupai.
   Įvairaus pobūdžio Dvasios centrai veiks visoje Lietuvoje – ten atvykę žmonės išsivalys savo minčių bei organizmo purvus. Ten jie mokysis iš gamtos stiprybės, medituos tyloje, kol pažins begalines gamtos paslaptis, kol susipažins su gamtos dvasiomis, kol išmoks nieko nebevertinti ir nebeteisti, kol taps viena su viskuo, ką aplinkui sukūrė nuostabusis Dievas. Toms meditacijoms vadovaus vietinės reikšmės aiškiaregiai, kokių egzistuos kiekviename didesniame kaimelyje.
   Beje, dar apie Orvydų Sodybą – ją tuomet prižiūrės iš Santa Monikos grįžęs kunigas pranciškonas Edmundas Atkočiūnas su savo nuostabiomis dukrelėmis – jos dirbs sodyboje Vaidilutėmis. Savaime suprantama, kad prižiūrės jis ją nevienas – jam talkins liuteronų kunigas Tomas Šernas su šeima, pagonių Krivių Krivaitis, budistų vienuoliai, Lietuvos musulmonų dvasiniai lyderiai, stačiatikių populiariausi popai ir t.t. Viso pasaulio piligrimai plūs pasižiūrėti šio stebuklo ir jų paliekami pinigai leis Lietuvos žmonėms gražiai bei pasiturinčiai gyventi.
   Beje, Orvydų sodyba nebus vienintelis dvasios stebuklas Lietuvoje – tuo metu jų bus ir daugiau. Ypač populiari bus Apreiškimo vieta Keturnaujienoje netoli Šakių, kur iš visų kraštų suvažiuojantys žmonės tiesiogiai pajus Dievo globą, išgirs Jo balsą, bendraus su Švenčiausiąja Mergele Marija bei patirs įvairiausių malonių – pasveiks nuo nepagydomų ligų, atsikratys rūpesčių ir negerų minčių bei išvažiuos be galo laimingi.
   XX amžių lietuviai prisimins kaip kažką nesuprantamo, kaip neatmenamus Inkvizicijos laikus, kai buvo niekinami ir smerkiami kitaip mąstantys, net nepagalvojus, kad gal kaip tik per juos labiausiai ir reiškėsi dieviškoji išmintis.
   2045 metais Lietuvios žiniasklaida jau bus pozityvistinė – ji iš paskutiniųjų stengsi rasti Lietuvoje ir pasaulyje geruosius momentus, juos atskleisti ir visaip puoselėti. Šėtonas bus nugalėtas ir Lietuvos žmonės gyvens šypsodamiesi plačiai, net nesuprasdami – Lietuva čia ar koks rojus...