Straipsniai

Grįžti
Vytautas V. Landsbergis

SODYBA

I

  Tarp nedaugelio Viliaus Orvido paliktų rašytų minčių yra ir ši:
„Tesusirenka čia visi – pasiilgę rojaus, poilsio ir ramybės vietos, amžino laimingumo vietos, kur ne¬bėra ko bijoti barbarų.“
   Šiais žodžiais nusakoma Orvido Sodybos esmė – tikėjimas, jog žemėje įmanoma sukurti sielos tėviškę, į kurią barbarai nerastų kelio.  
   Kitos - paralelinės, geresnės - Lietuvos kūrimas modeliuojamas ne pirmą sykį. Tarpukariu prof. K. Pakštas panašią idėją realizuoti siūlė Madagaskare; tą patį nūnai juokauja ir A.Zuokas – siūlydamas įsikurti kurioje nors atpigusioje Graikijos saloje.
    O štai a.a. V.Orvidas ne tik siūlė, bet ir sukūrė –  jaukią, savą, palaimintą Lietuvą sovietmečiu oku...

Skaityti daugiau
Vytautas V. Landsbergis

PALAIMINTAS ŠEDŽIUS

I

  Kitąsyk bėdavojama, jog politikai, vos tik gavę mandatus, užmiršta savo rinkėjus. Arba pasijunta visagaliais Kalėdų seneliais, kurie „neįgaliems“ rinkėjams retsykiais privalo numesti dovanų: ledų padalinti, iškepti jautį miesto aikštėje ar kokį kitą kyšį pakišti... Idant nepurkštautų.
  Vėliau, įpusėjus kadencijai, kai politikai pastebi, jog rinkėjai jų nebemyli arba myli nepakankamai, tenka ir per televiziją pašokti, apie meilužes pasipasakot, visureigius parodyti. Tada rinkėjų meilės jausmas, anot Almax‘o,  vėlek „atsistato“.
  Kodėl taip atsitinka? Priežasčių daug. Viena jų – susireikšminusio politiko pojūtis, kad jis aukščiau išalkusios minios. Jis - pateptasis, kadangi jam viskas einasi kaip svie...

Skaityti daugiau
Vytautas V. Landsbergis

ORVYDŲ SODYBA 2045 (Velykinis rašinėlis)

  2045 metais Lietuvoj vasara bus karšta, gausiai palis. Žmonės, važiuodami pailsėti prie jūros, būtinai pasuks iš pagrindinio kelio (t.y. - mes kelią dėl takelio) ir užvažiuos į Lietuvos Dvasios Centrą – Orvydų sodybą, kur jie ne tik grožėsis, bet ir sudalyvaus kasdien nuo 5 valandos ryto prasidedančiuose ir ištisą dieną sodyboje vykstančiuose pagoniškuose-budistiniuose-krikščioniškuose-musulmoniškuose-judaistiniuose ritualuose. Tik nebus labai lengva iki Orvydų sodybos privažiuoti, nes, kaip ir kiekvieną vasarą, tūkstančiai piligrimų iš viso pasaulio plūs į šią Lietuvos Dvasios Romovę, norėdami įsitikinti, kad Lietuvos žmonių tikėjimo tolerancija išties peržengė visas ribas. Jie stebėsis šia įvairovių darna ir vienybe, žmonių t...

Skaityti daugiau
Su Jonu Meku kalbasi Vytautas V. Landsbergis

SIELOS IŠSIVYSTYMAS LIKS

V. V. L.: Atsimenu gražius tavo tekstus iš dienoraščio, kai maždaug 1950-ais metais rašei, kad negalėsi būti australu, ar brazilu, ir bus liūdna, kai per Kalėdos nebus sniego. Jautėm tą visą nostalgiją, skaitydami per sieną slaptai atvežtus „Metmenis“.
Jonas Mekas: Bet vis tiek ateina laikas – sakysim dabar – kai nėra sniego. Viskas eina į priekį. Kartais klausia manęs, ar tu nepasiilgsti Lietuvos? Aš sakydavau, kad aš kaimietis. O kur tavo tėvynė? Lietuva? Ne, sakau, kultūra. Buvo laikotarpis, kai aš išėjau iš kaimo į kultūrą. Mano namai dabar yra kultūra.
Bet paskiau pradėjau abejot ir dėl kultūros. Nes ta kultūra, civilizacija... Tada sakau – ne, mano namai yra kinas, poezija, menas. O...

Skaityti daugiau
Vytautas V. Landsbergis

LIKVIDATORIUS

    Jis atsiranda vos tik gimus, atsikūrus, tapus. Prisistato iškart. Galima jį vadinti tradiciškai - šėtonu, mirtim, pragaro kunigaikščiu, gelmių valdovu, velniu ar vėlinu, bet visų jų (jo) funkcija ta pati – likvidatorius. Jis ateina tam, kad nebūtų. Neliktų. Jo emocijos – nusivylimas, sarkazmas ir liūdesys. Jis išmintingas, logiškas. Bejausmis - tad liūdesys ir nusivylimas tik kaukės.

Skaityti daugiau